pasikalbėjimas su.... ??

Giedrė: aš labai noriu kalbėtis. ar galim kalbėtis?
- bet kodėl?
- todėl, kad myliu jus.
- tuomet aš klausausi.
- kiekvieną kartą kai pagalvoju apie save ir žmones, apie žmones ir save tarp jų, apniunka niūrios ir juodos mintys, o gal tai daugiau apmaudo skonis.
- vadinasi, mes nepažįstame žmonių.
- bet jei mums atrodo, kad juos pažįstame, žinome, tai gal taip ir yra?

- manyk taip, jei tau patinka. Bet, man regis, būtų teisingiau, veikiau aš norėčiau taip teigti, nors ir nesugebu nieko teigti, jog užtenka pasakyti: jeigu dvidešimties bendro gyvenimo meto nepakanka žmogui pažinti, tai
paviršutiniška apklausa praėjus keturiasdešimčiai metų nuo žmogaus mirties, be abejonės, suteiks tau tik ribotų žinių apie tą žmogų. nors, kita vertus...
- jaučiuosi sumišusi ir nusivylusi.
- nusivylimas neišvengiamas. kodėl mano žodžiai tave taip nuliūdino?
- mane liūdina tiesa, kad viskas yra prasčiau, nei man visados atrodo. bet ar kartais ne geriau gyventi tokiame pasaulyje, kuriame norisi gyventi? su žmonėmis, kurie neišeina, kuriems esi reikalingas?
- jei žmogus tave myli, jis nenusigręš nuo tavęs - nėra tokio dalyko, dėl kurio būtų verta šitaip elgtis. bet mes esame žmonės, visi išeina. anksčiau ar vėliau. todėl turi tam ruoštis visą laiką, kol gyveni.
- ar man vienai atrodo, kad iškart prarasti žmogų yra paprasčiau nei gyventi matant žmogų tolstant ir žinant,
kad nieko negali padaryti?
- bet koks praradimas žudo mus iš lėto. bet argi gali prarasti tai, kas tau niekada nepriklausė?
- manau, kad prarandama pilnatvė, kuri buvo užpildyta to žmogaus.
- jaučiu viduj siaubingą tuštumą, abejingumą, kuris taip skaudžiai mane slegia...
- aš jaučiu lygiai tą patį, jei galima lyginti žmogaus jausmus su kito, nes kiekvienam savi išgyvenimai skirtingi.
- nesutinku. nes mes tikrai nejaučiame to paties. pagrindinis dalykas, kuris mane slegia dabar - būties skausmas ir nežinia ir beprasmybė. mes esame vieniši po plynu dangumi, esame pasmerkti neišvengiamai mirčiai, todėl ar verta  tvirtinti, kad mes iš tikrųjų esame? esu tikras, kad tave slegia visai kiti dalykai. pažiūrėk, kokiame amžiuje, kokiame pasaulyje gyveni.
- jūs teisus, mane slegia paprastesni dalykai, nei prasmės ieškojimas po saule. tiesiog mano laimė baigėsi ties
įsimylėjimu.
- žinai, kai tinkamomis dienomis pasitiki gyvenimu, jis būna priverstas tau atsakyti tinkamai.