Vakaras

“All photographs are memento mori. To take a photograph is to participate in another person’s (or thing’s) mortality, vulnerability, mutability. Precisely by slicing out this moment and freezing it, all photographs testify to time’s relentless melt.”  ― Susan Sontag
 

Šitai aš pajutau šiandien: pajutau dar didesnį norą, pajutau budrumą savyje. Pasukau galvą ir pažvelgiau pro langą. Tai, ką pamačiau, manęs nevertė ilgai mąstyti. Paskubomis užsimečiau megztinį, įšokau į batus, griebiau kamerą ir išbėgau laukan į parką.
 

Tai buvo saulėlydis. Vienavertus - saulėlydis, kas čia tokio? Tačiau jų niekada nebūna vienodų, kaip nebūna vienodos snaigės ar vienodi lietaus lašai. Vieną minutę saulė skverbiasi pro debesis, po kelių minučių jau saulės spinduliai mažėja ir keičia kampą.
 

 Pajutau vėl didelį norą viską įamžinti. Įamžinti tai, kas nesikartoja.