Jei bandyčiau save dabar nufotografuoti, tikrai atrodyčiau šitaip. Gal ir blogiau. Kas iš to.
Ketvirtadienis, penktadienis ir šeštadienis man jau susiliejo į vieną dieną, pradedant nuo to, jog kažin koks žaltys manyje, pavadinimu 'žiauriai, bliamba, tingiu' ir ,po velnių, labai liūdna ir darosi gaila, kad net ir knygos nesugebu paimti į rankas. Važiuoti į miestą? Taip, Giedre, kodėl sėdi namie?Neatsakysiu, tik žinau, kad reikia važiuoti pas kokį nors veterinarą, kad tą žaltį ištrauktų ir įdėtų į stiklainį, ar bent jau paleistų į laisvę ten, kur jis negrįžtų į mane. Žodžiu.
Bent ką aš galiu padaryt, tai sėdėti kelias valandas ir kalbėtis skype su kitais žmogais, o šiaip turėčiau nustot valgyt naktimis. Einu miegoti apie trečią valandą, keliuosi apie vienuoliktą ir tada jau žvėriškai tingiu kažką daryti. Todėl turiu dvi išeitis: arba a) eiti miegoti labai anksti ir keltis apie aštuntą, devintą (su arba be žadintuvo) ir b) neiti miegoti visai, nes tampu tikra hook (ne veltui turiu t-shirt 'I'm a HOOK' ) nes prasidės mano naktinio gyvenimo era.
Manau, turėčiau jau eiti. Kur nors, eiti. Nes dienos kaip viena, jau ir laike jaučiuos pasimetus, nors tai ir gerai, bet reikia vidinės laisvės. Taip, reikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą