Pagaliau ryte sulaukiau ir ilgai laukto paštininko. Na, iš tikrųjų, ne jo man reikėjo, o savo mažylio nikono d60. Nesinori ir negaliu jo iš rankų paleist!
Prie progos gavau ir auskarą, kurio taip ilgai nenešiojau, bet pagaliau įsivėriau. Na, bet ne ne tame dabar esmė.
Žodžiu, išsipakavau ir supratau, kad nors dvi savaitės darbo vyninėj mane vargino, bet buvo verta. Kitinis objektyvas ne pats geriausias, tačiau remiantis tuo, kad kito turėti negaliu, džiaugsiuos savo dienoraštine fotografija, nes svarbiausia įsiminti!
Pradėsiu ir 365 dienų programą, kad dar geriau viską įsisavinčiau, bet apie tai vėliau.
Vaikščiojau parke ir truputėlį šaudžiau makro. (:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą