Kas gero parke?

Sėdėjau sėdėjau ir prisiverčiau išeiti lauk į parką. Vaikščiojau, šalau, kol dašuto, kad kažkur tai palikau savo kūrybinį įkvėpimą. Tiek daug norėjosi padaryti, bet kartu ir tiek mažai.

Tas negerai, tas negražu, tas nesigauna, tik kvietkai leido jais pasidžiaugt. (aišku, nieko nėro nemokamai, bet mums pavyko šiaip ne taip susitart)

Lapas - viščiukas!

Atsisėdus ant kolonos ištiesiau ir padėjau savo kojas ant oro. Aišku, mąstymui tai niekuo nepadėjo.
Tokioj medžio šakos pozoj laukiau saulėlydžio ar bent rausvų saulės spindulių, bet aš jų nesulaukiau. 1) Per daug atvėso oras 2) Saulė nusileido lyg niekur nieko, neraudonavo iš gėdos šįvakar.







Kad ir kiek šis vakar man nebuvo toks, kokio aš tikėjausi, per pastarąsias dienas
apturėjau daug įdomybių.

Nr. 1. Šalimoj gatvėj pamačiau šitą mašiniuką, kurį laiku įamžinau, nes jis po kurio laiko dingo. Bet kokiu atveju, su mielu noru tai vairuočiau!

Nr. 2. Pradėjau gerti kažkokią tai arbata, kuri, pagal viską, turėtų mažinti apetitą. Kol kas jokio skirtumo nepajutau!

 

 Nr. 3.  Kelių dienų bėgyje grįšiu į labiau raudoną spalvą, kadangi nusipirkau dažų! Ir turbūt daugiau niekada nedarysiu tokių nesąmonių.

Nr. 4. Supratau, kad beveik naminė mocha yra pasakiškas dalykas!

 

 Kol kas tiek. O aš bėgu toliau ieškotis savo įkvėpimo.