Lietuvoj nesusitikom

,,Lietuvoj nesusitikom, bet susitikom Anglijoj“

Ir taip, pagaliau sutikau londonietį paklydėlį iš Jonavos - tamstą Igną Zet! Neverkšlensiu čia, kaip gaila, jog per mažai pabuvom, nes ir taip aišku, tačiau turiu tikslą aplankyti jį patį Londone. Bet ne tame esmė dabar.

Prisėdus ant pirmo pasitaikiusio Memorial Gardens suoliuko prasidėjo mano manija - fotografuoti toliau viską, kas man patinka. Ir kas gi tapo mano pirmąja auka? Ogi (jau) ilgaplaukis Ignacijus!

 Gerai, Ignai, nepyk, juk mielai atrodai!

Apdžiuvom ant saulės ir keliavom toliau į mini ekspediciją. (apdžiuvo Ignas, turėčiau sakyt, kad jau Londone į didžiausią liūtį papuolė. HAHA!)

Pirmas pitstopas buvo Costa - o kaip be jos! - ir kaip be mano įprasto kavos įamžinimo?

 

 O čia Costažmogis! (Gerai, čia Ignas)

 

 Padariau išvadą, jog valgantys žmonės yra ir juokingi ir mieli, kai juos fotografuoja, bet tai liks mano asmeniniame nuotaikos kėlimo archyve.

O čia labai gražūs piešiniai ant akmens, prie kurio sėdėjom!

 

 

Toliau visa mini ekspedicija tesėsi per įvairius nedidelius parkus - Willoughby Fields , Ifield Park, Ewhurst Playing fields, West Green Park. Toliau kepinomės ant saulės ir užvertus galvą mėgavomės šviesiais debesiukais! (Tripirštis)

 

Keliaujant iš vieno parko į kitą pirkom truputį užkandžių, kad saldesnis būtų tas ir taip saldus gyvenimas.

 Ir leidau pasidžiaugti Ignui savo fotoaparatu. (Kalbėk, aš klausau)

 Ir visa kita tegu lieka tarp mūsų su Ignu, chi chi chi! Pabaigai augalai augalėliai, o paskutinysis man pačiai labai patinka.
 

 (Man labai įdomu, ar nuo didelio pliurpimo gali skaudėti gerklę? Nes man ji, rodos, jau baigia suplyšt)