„Fiesta“

Šiandien ne apie fiestas Lietuvoje plepėsiu - nors apie jas dar nieko ir nerašiau bent jau šiame gyvenime - nors ir plepėjimu to nepavadinčiau. Tiek daug noro viską daryti, kad net spėti negaliu: pradedant naujų puodelių pirkimais ir baigiant.... na, mano norai neišsisemia. Žodžiu, neturėčiau tokių ilgų intarpų dėlioti, nes taip ir žmogaus iš anapus ekrano kompiuterio pelytė nuvažiuos į viršų ir paspaus ant kryželio (nebent naudojasi obuoliais) ir nepamatys to, dėl ko čia mes ir susirinkom.
Na, vėlgi. Ne susirinkom, o tiesiog noriu pasidalinti (eilinį kartą) su jumis ir su savimi (dar kartą) geromis ir gan prasmingomis mintimis ir dialogais (gal šįkart jų mažiau) iš E.Hemingvėjaus knygos „Fiesta“ . Taip, pagaliau aišku, apie ką aš čia!

Knyga turi ir kitą pavadinimą (tiksliau pratęsimą skliausteliuose) „Saulė taipgi teka...“ Manyčiau, kad tai susiję su E.Hemingvėjaus įmestas Ekleziasto (na, vieno išminčiaus) pamokymas:

Viena giminė praeina, kita ateina, ir žemė tveria per amžius.
Saulė taipgi teka ir leidžiasi, ir vėl grįžta į savo vietą, ir vėl iš naujo teka.
Vėjas aplanko pietus ir traukia į šiaurę,
pereina visa aplinkui ir grįžta tolydžio, ir suka savo ratą.
Visos upės teka į jūra, ir jūra nepatvinsta; ir grįžta jos ten,
iš kur ištekėjusios, vėl iš naujo tekėti.

. Ir pratarmėje žodžiai, kurie pasako daug ir kurie verčia mane vėl susimąstyti nuo pat pirmųjų raidžių ir žodžių: „Mane vis persekioja mintis, kad gyvenimas taip greit bėga, o aš jo neišnaudoju“.
Po kelių puslapių dialoge ši mintis pratęsta: -Niekas, išskyrus matadorus, neišnaudoja visko, ką duoda gyvenimas.

-<...> Argi neužmoki žmogus už tai, ką darai?

„Velniop žmones. Katalikų bažnyčia turi nepaprastai gerą vaistą. Puikų patarimą: negalvoti apie tai. O, nuostabus patarimas. Pamėgink, kad geras, juo pasinaudoti. Pamėgink.“

„Dieną labai lengva būti bejausmiam, tačiau naktį visai kas kita. <...> Nesuprantu, kodėl tamsoje viskas atrodo kitaip negu šviesoje. Būta ko nesuprasti, po velnių!“

„Yra žmonių, iš kurių nevalia tyčiotis. Atrodo, pasaulis sugrius, tuoj pat subyrės tavo akyse, jei tik imsi juos įžeidinėti.“

„Nereikia atskleisti paslapties žmonėms, kuriems nelemta ją suprasti.“

„Džiaugtis gyvenimu - tai mokytis gauti už savo pinigus ką nors vertinga ir suvokti tai. O gauti ką nors vertinga už savo pinigus galima. Pasauly viską galima pirkti. Kokia puiki teorija. Po penkerių metų, pagalvojau aš, ji atrodys tokia pat kvaila kaip visos kitos puikiosios mano teorijos.“

(Buvo lyg ir pratęsiama pastaroji mintis, bet aš ją vis vien išskyriau.)
„Bet gal tai ir netiesa.  Gal gyvendamas šį tą ir sužinai. Man nesvarbu, kas yra gyvenimas. Aš tik noriu žinoti, kaip gyventi. Galbūt sužinojęs, kaip gyventi, suprastum ir kas yra gyvenimas.“

Kol knyga gulėjo ir laukė, kol išsiimsiu iš jos lapelius atrodė, kad šaukte šaukė, kiek daug joje minčių. O radau viso labo tik... 7 lapelius. Išpirksiu savo kaltę greitu metu, mat ir lėlės veidas S.Parulskio knygoje savo akimis mane varsto.