Žmonės ir prisiminimai. Žmonės prisiminimuose. Kiek tai reiškia? Kiek tai kainuoja? Susikaupimą? Liūdesį? Vėl grįžimą į praeitį?
Tokie žaidimai yra erzinantys. Atsikratai praeities, o ji sugrįžta. Tuomet ji greitai vėl išeina, o po trumpo laiko tarpo sugrįžta vėl. Ir gyventi, judėti tolyn - tampa vėl per daug sunku. Dingsta viena diena. Dvi. Keturios. Kol vėl pavyksta įtikinti save, jog džiaugiesi savo esama gyvenimo padėtimi.
O kodėl tašką padėti nėra taip paprasta? Turbūt per daug erzina tai, kad tam tikri dalykai padeda keliauti laiku atgal. Didelis puodelis, pilnas šiltos juodos arbatos, sausainiai su šokoladu, girgždantis sniegas po kojomis ir dabar jau šąlančios rankos.
Žmogus be savo praeities yra niekas, tačiau, jei praeitis trukdo gyventi dabar... Na, žodžiu, geriau jau būčiau auksinė žuvelė, su super trumpa atmintimi arba turėčiau visko taip nesureikšminti, nes to, kas man neįdomu, aš neatsimenu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą