tila tekila

čia vienas iš tų atvejų, kad pačią esmę supras tik kai kurie (ta prasme, kodėl tekila, o ne ananasų sultys ar h2o su ar be burbuliukų). kūrėm pastišą remiantis Liutauro Degėsio eilėraščiu KANDIS.

originalus eilėraštis:

Tai liūdna, graži Kandis,

Vos į kambarį įskris,

Prisimerkus nuo šviesos,

Tau lėtai nusišypsos.

Ji į kamuolį įlįs,

Siūlus valgys ir laižys,

Prisivalgys, bus graži,

Į megztinį panaši.

Kai pareisi vakarais,

Ji plasnos ir tyliai žais.

Užsimerkus nuo šviesos,

Ji po staltiese miegos.

na o čia....

tekila

tai linksma, skani tekila

vos į skrandį jai pakilus-

prisimerksi nuo šviesos

skleisi daug daug šilumos.

ji į kepenis sulys,

ir tavo smegenis laižys.

ir šaus galvon visi barbar:

„kada daugiau, jei ne dabar?“

kai pareis jau pats smagumas

ji plasnos ir tyliai gros.

prisimerkus nuo šviesos, 

kažkas po staltiese miegos.

ačiū.