Šiandien supratau, ką reiškia prarasti draugą.
Tai pats liūdniausias atsitikimas, ko gero, kai užverti knygą, ir tikrai, prarandi draugą. Bet, kitavertus, J.D.Salinger knyga „Rugiuose prie bedugnės“ buvo tobulas kąsnis man.
Niekaip nesupratau, kodėl, kai šią knygą nusipirkau, pradėjau skaityt, bet taip ir atidėjau į šoną. Vis galvojau vakar, gal pradėti rašyti atskirą blogą apie knygas? Manau, man neblogai pasisektų.
Bet gal kada nors išdrįsiu. Dabar patingėsiu.
Įpusėjau ir P.Coelho knygą „Veronika ryžtasi mirti“, gaila, kad jau mačiau filmą. Na, neseniai prisiminiau, kad šiandien sekmadienis, ir kad turiu visai nemažai namų darbų.
Ir nors persiplėšk! Noriu ir serialus naujus pažiūrėt, filmus, BBC Frozen Planet serijas užbaigt, o taip pat - mėgautis knyga.
Bet aš esu aš, ir visas savo užgaidas sugebu suderint - net pati stebiuos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą