Kai lauke temperatūra pakyla iki +28 ir daugiau, tikra atgaiva yra plaučiuose cirkuliuojantis jodas ir vėsus jūros vanduo, kad ir kaip akmenukai lenda į padus.
Dumblių kvapas priminė daugybę vaikystės dienų, ypač kai vaikščiodavau Baltijos jūros pakrante ir ieškodavau gintarų, džiaugdavaus radus didesnę kriauklę nei nago nykštys. Čia gintarų nėra, tik didelės kriauklės, bet ne jos man buvo įdomios.
Kas čia?
Aš maniau, kad čia dinozauro kiaušinis. O tada brolis paklausė: kairysis ar dešinysis?
Tai tiek apie tuos akmenis.
Šiaip pasiilgau ir lietuviškosios pakrantės: smėlio ir kopų. Ir dar saulė čia nesileidžia ir neskęsta jūroje, tad tenka iš skaniųjų sausainių saulę susikurt.
Ir taip, visur tas mano pirštas!
Nors visi įspūdžiai kelių dienų senumo, atvėsusiu oru dar labiau suprantu, kaip gera yra ilsėtis prie jūros.
xoxoxoxo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą