Kažkur nukišau mažą norų/dalykų sąrašą likusioms 360dienų (gal dar -1, tingiu tikslintis ir skaičiuot), nes turėjau planą viską (ar bent dalį) paviešinti tik tam, kad, kai pati pamirščiau, mano blogspot.com primintų, kad kažko tai nepadariau, pamiršau, apsimečiau ar dar bala žino ką padaryčiau arba ne.
Užtat puikiai žinau tai, kad teko ir dar ne kartą teks atsirinkti tikrus draugus. Manau, reikia sau į galvą įsikalti, kad neturėčiau taip lengvai pasitikėti žmonėmis. Paguosiu save K.G. mintimi: „Kai skiriesi su draugu, neliūdėk; Nes tai, ką labiausiai jame myli, išsigrynina jam nesant šalia, kaip ir kopiančiam kalnas aiškiau matyti iš slėnio.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą