miegas ir kitos moterys

mažiau kalbų, daugiau minčių - viskas iš Sigito Parulskio knygos.

Esė dvasingumas

   Kai žmogus sako - norėčiau būti čia palaidotas, jis turi galvoje „norėčiau pamatyti, kaip atrodau čia palaidotas“ , ir tai neturi nieko bendra su pageidavimu matyti save mirusį, o tik - gėrėtis vieta, kuri tarsi sutaurina mirties faktą. Mūsų mąstymas apie savo amžinojo poilsio vietą visuomet turi nors ir iliuzinio, bet vis dėlto nemirtingumo perspektyvą - slapta viltis amžinai grožėtis savimi mirusio gražia mirtimi gražioje vietoje.

   <...> į gamtos stebuklus visuomet reikia žiūrėti nepažeidžiant saiko, optimalios distancijos: iš toli jie atrodo nerealūs, iš arti - banalūs.

Esė paukščio akimis

   <...> juk būna tokių adresų, būna net ir tokių žmonių, kurie gyvena tarp mūsų, o mes apie juos sužinome tik tuomet, kai jie numiršta arba nusižudo.

Esė pagirios

   <...> niekad gyvenime nesu patyręs aiškesnio ryšio su kažkuo didesniu, nei žmogus gali suvokti.

   <...> o atmintis apskritai nepripažįsta amnestijos, kad ir kaip giliai ir seniai joje gulėtų mūsų išgyventų pralaimėjimų bylos.

   Juk ir mano kūno inde vargu ar kas nors ten, aukštybėse, uždarė kokį nors prasmingą pranešimą prieš išmesdami jį plaukti pasroviui, į ateities horizontą, kurio paprasčiausiai nėra.

Esė šiukšlės

   Abortas - viena iš esminių žmogaus pagaminamų šiukšlių.

Esė kalėdinis kaktusas

   Pasąmonė, kaip ir skrandis, pamažu prie visko pripranta.

   Nežmogiškos kančios nėra, nes tik žmogaus vaizduotės jėga gali skausmą išdidinti iki sąmonės užtemimo, numirti anksčiau už kūną - dėl galingų vaizdinių griūties.

Esė prie krosnies užvertų durelių

   Tiesa, kartais būna ir bejėgiškumo suvokimas, kad nieko negali pakeisti. Tuomet žmogus sako - nieko nepadarysi, tokia tiesai, ir iš karto patenka į savo demagogijos nelaisvę.

  Geros knygos neįmanoma skaityti greitai, ji stringa gerklėje, ji šakota ir nepatogi. Kaip priversti skaitytoją jaudintis ne dėl to, kad jam rūpi, kas atsitiks, kaip priversti jį, skaitytoją, jaudintis dėl to, kas vyksta dabar. Jaudinti jį skaitymo ir patyrimo dabar malonumu.

  Kritikai - blogiausi skaitytoja, nes jie, skaitydami tekstą, pirmiausia ieško teksto sau, jie ieško medžiagos, iš kurios galėtų pagaminti savo kūrinį, menkai tesusijusį su jį įkvėpusiu tekstu.

Esė smulkioji teologija

  Netikiu pasakymu „geras žmogus“ , bet juk daug dalykų, kuriais niekas netiki, vis dėlto egzistuoja.

Esė mobilizacija

  Kiekvienai dienai reikalinga paslaptis. Jeigu atsikėlęs iš ryto iki smulkmenų žinai, ką veiksi visą dieną, geriau spjauk į tokią dieną ir negyvenk jos. (Kita vertus, dažnai ir dienos, pilnos paslapčių, taip pat būna tik tuščias laiko švaistymas. Didelio pasirinkimo lyg ir neturi.)

Esė pražūtingos aistros

  <...> pradžia visuomet būna anksčiau už mūsų atmintį <...>

Esė spyris atpirkėjui

  <...> ir taip jau gyvenimas pilnas visokių pusfabrikačių, pakaitalų: atskiesti jausmai, dietinės emocijos <...>

  Nežinau, ar gėda - iš tiesų vienintelis jausmas, kuris išgelbės žmoniją. Gėda - kaip svarbiausia sąžinės forma.

Esė daiktai (reiškiniai)

  Krikščionių Viešpats yra rūsčiai pasakęs - neturėk kitų daiktų, tik mane vieną. O Krikščionys nepaklausė ir prisidarė daiktų tiek, kad dabar nebežino, kuris iš jų buvo svarbiausias.