du žingsniai iki rudens su J.Aisčiu

Paprastas gyvenimas

NĖR gyvenimo pilkesnio,
Nėra laimės pilkesnės –
Sode sniegas krinta kąsniais,
Vėtra pusto į pusnis.

Dulks gyvenimas, o pilkas,
Lyg žydėjimas rugiuos –
Suliepsnos aguonos šilkas
Prie rugiagėlės džiugios.

Vakare žiogeliai skalins,
Leisis saulė balzgana,
Prasiskirs rugiuos kūkalis –
Man jo vieno bus gana.

Vėtra vyšnių žiedą neša,
Pūga – bangas tų žiedų!
Nusiris per skruostą lašas,
Ir nebus jau taip graudu.

Gal gyvenimu, gal meile
Vėl ten gegužės kukuos?
O ateis ruduo – bus gaila
Žiedo, vėjo ir šakos…

O toks pilkas, pilkas būvis
Ir pilka taip aplinka…
Gal dėl to, dėl to, kas buvo,
Laužo obelys rankas.

Krinta žiedlapiai, o kąsniais
Siaučia pūga balzgana –
Man tavęs pilkų pilkesnio,
Vienų vieno bus gana!

Iš ūkanoto

IŠ ŪKANOTO rūškano rudens
Paklydęs gervių sielvartas skardėjo.
Ir gaila metų ir vandens,
Kur šita ūkanų tyla tekėjo.

Pakvimpa sopuliu pietai,
Sparnus ištiesia mintys mano,
O dykumose kliedi apie tai
Išvargęs metų karavanas.

Bet rūškano rudens drėgmė
Tolydžio vis krūtinėn smelkias –
Pro ūkanas nebeprasimuša giesmė,
Nebeprasimuša akių apkvaitęs alkis.

Ir tik prisimenu, tik daug menu –
Pavasarį ne vieną kvapnų…
Prabėga stirnos – daug dienų,
Prabėga giedras mano sapnas.

Toks rūškanas ruduo. Ir nieko nematau,
Tik ant gėlių jaučiu, kad viskas baigias.
Tartum didžiausią džiaugsmą tau
Rengiuos rudens tyloj papasakot, Solveiga,

Kaip tąsyk gerves nunešė pietai,
Kaip tąsyk skausmas ūkana skardeno,
Ir pasaką pasekti apie tai,
Kaip tyruose sutirpo karavanas…

Erratum

JAU KITOKIOS bangos ir kitokia jūra.
Taip, per daug čia rašalo, o per maža kraujo!
Norisi į ugnį mesti korektūrą
Ir rašyti viską, viską vėl iš naujo.

Kada pūga šėlo, kai ruduo dejavo
Ir šilai vaitojo – žalios šakos lūžo,
Aš rašiau kažkokį vakarą nesavą,
Obelų ir vyšnių papuoštą gegužį…

Kaip galėjau vyšnias, kai žiema aplinkui!
Vasarą saulėtą, kai jau jos nė aido…
Nuolankiai prašau jus: eilutes aplenkit,
Aš be blogo noro parašiau per klaidą: -

Vėjai vyšnių žiedą sukdami verpetais, –
Išspausdinta knygoj, o turėtų būti: –
Lenkia vėtra medį, lenkia žmogų metai, –
Aštuntam devinta nuo viršaus eilutė.