9. What is your own secret for happiness? If you had to sum up your ideas, what one word would you use yo describe how to be trully happy?
kvepia laimės recepto paieškomis, o jums?
nuo mažos Giedrės dienų man nebuvo sunku sakyti 'aš esu laiminga'. ir sakydavau tai iš širdies, ir dabar sakau. nežinau, ar mane taip auklėjo (nors, tiesą sakant, dabar aš auklėju tėvus), ar pati išsiauklėjau save. bet faktas tas, jog sugebėdavau džiaugtis mažais dalykais, dažniausiai netgi neapčiuopiamais.
turiu savo nei mažą nei didelę laimės oazę už Alytaus, miškų glūdumoj, kur yra keturi keturkojai, vienas iš jų moka murkti. neatsimenu tokios dienos (nes, esu tikra, jos ir nebuvo), kada toje savo laimės oazėje būčiau nelaiminga. visada viduje atsirasdavo toks nenusakomas džiaugsmas, kai sužinodavau, jog greitai teleportuosiuos būtent ten.
bet grįžtant į ten, kur stoviu kojomis ant žemės: mano laimės paslaptis.... jei aš ją pasakysiu, ji nebus paslaptis, tačiau pirmos mintys (kurios yra teisingiausios), man šovė galvon, jog turiu čia rašyti ne apie tai, kokį laimingą gyvenimą gyvenu, bet kaip liūdnas akimirkas paverčiu laimingomis. štai ir vėl Giedrės lankos ir lankeliai.
iš esmės, aš darau dalykus, kurie man suteikia laimės, kurie man neapsunkina gyvenimo. faktas, jog niekas niekuomet visiškai nenustoja galvoti apie įvairias problemas jų gyvenimuose, tačiau kiek įmanoma, tiek jomis atsikratau. kas kamuoja - tą sutvarkau (negaliu ramiai miegoti, jei susipykstu su kuo nors)
antroji mintis: banalu (kiek kartų šitą žodį pavartojau savo blog'e?), bet visuomet pagalvoju apie tai, jog kažkam, kitoj planetoj, kitoj plotmėj, yra daug blogiau (aišku, yra ir tokių, kuriems yra ir daug geriau), bet ar susimąstot apie tai, jog tokie, kokie jūs esate, tai tik dėl to, jog augot tokioj ir ne kitokioj aplinkoj?
aš dažnai susimąstau. nors turiu kilmingą pavardę, nesu iš kilmingųjų šeimos (arba tiesiog jums to nesakau), ir aš tuo didžiuojuos. nes toks mano užsispyręs charakteris ir būdas bei gebėjimas vertinti tai, ką turiu yra dėl to, jog niekada nebuvo pertekliaus daiktų, kurių niekuomet niekam nereikia, o tik dulkes renka.
vienu žodžiu.
pamiršau paminėti visiems aišku faktą, kad laimė yra kiekvieno asmeninis reikalas ir ji visiems yra skirtinga. matyt (arba musiet, kaip mano močiutė pasakytų) toks mano nepraplaukimas paviršiumi pro gyvenimą ir tam tikras vertybes yra vien dėl to, jog laimė man neapsiriboja daiktais, man jie laimės neteikia (aš džiaugiuosi naujais batais ar nauju žiedu, bet man sveikata yra vis tiek svarbesnė, manau, jog visiems sveikata tampa svarbi, kuomet ji išeina)
ir ką aš čia gero parašiau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą